Zarasai

Zarasai užima išskirtinę vietą tarp daugelio mažų ir jaukių Lietuvos miestelių. Įsikūręs prie valstybinės sienos su Latvija,šis nedidelis rajoninis centras (turintis 8 tūkst. gyventojų) yra vertinamas kaip vienas didesnių Lietuvos turizmo centrų. daugybė ežerų, esančių miesto teritorijoje, bei „žaisliniai“ ir begalo vaizdingi kaimeliai, kasmet pritraukia Zarasan tūkstančius turistų.
Čia nuo neatmenamų laikų gyvenę selėnai (pirmoji gentis zarasų rajone), kurie sukūrė šiam regionui pavadinimą - ezaras (liet.ežeras), kuris ,laikui bėgant, virto Zarasais.Oficiali miesto įkūrimo data laikoma 1522 m.Tais metais pirmą kartą analuose paminėti Zarasai.

Pavadinimus, deja, Zarasai keitė labai dažnai . Rusios caras Nikolajus I, kuris lankėsi šiose vietose 1836 metais, buvo nustebintas miesto architektūros pobūdžiu ir elegancija.Dėl šios priežasties liepė pakeisti Jeziorosy (lenk.ežerai) (prieš carinės Rusijos atėjimą, pavadinimas buvo pakeistas lenkišku) Новоалександровск (Novoaleksandrovsk).Vėliau, per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį (1919 m.-1929 m.) miestas buvo vadinamas Ežerėnai. Tik 1930 metais miestas susigrąžino savo originalų pavadinimą.

Yra manoma, kad Zarasai atsirado dėka vienuolyno, įkurto saloje netoli ežero Zarasas 16 amžiaus pradžioje. Beja , Zarasas - Zarasų rajono perlas. Zaraso sala dabar aktyviai naudojama turistų .Ten vyksta daug įvairių festivalių ir parodų.

Pačiuose Zarasuose taip pat galima rasti nemažiau įdomybių. Pirma - miesto dizainas, kuris primena Kylančią saulę. Penkios gatvės-spinduliai susieina į centrą,Selių aikštę. Selių aikštė, esanti miesto centru nuo 17-ojo amžiaus, įgijo savo dabartinę išvaizdą tik 19-ajame amžiuje. Jos projektas buvo sukurtas,kai Lietuva buvo carinės Rusijos dalis. Rusijos architektai suprojektavo ją analogiškai kaip Sankt Peterburgo aikštę. Paskutinė Selių išvaizdos detalė buvo įtraukta 1993 metais. Tai buvo gydytojo-antropologo D. Bukonto paminklo atidarymas, garbės Zarasų piliečio garbei.

Zarasus galima pažinti įvairiais būdais. Kai kurie turistai pasirenka vienos dienos nuotykį artimiau susipažinti su krašto gamta ir architektūra. Kai kas pasiryžta skirti „rimtesnius santykius“ ir lieka Zarasuose ne vienai dienai. Antriems, be abejo, pasiseka labiau. Jie turi laiko pamatyti seniausią ąžuolą Lietuvoje (1500 metų), 16 a. medinę bažnyčią su unikaliu mediniu altoriumi,pastatytu baroko stiliumi, statulą mergelei Marijai,kažkada pasirodžiusiai dviems valstiečiams, mitais apsuptą Puntuko akmenį "ir begalę kitų įdomių vietų provincijoje. Pajusti pilną Zarasų dvasę turistams padės didelis skaičius įvairių dvarų miesto pakraštyje, kuriame, be gamtos ir architektūros grožio, turistams siūloma lietuvių gyvenimo Egzotika.