Karstinis kraštovaizdis prie Biržų
Trumpi faktai apie temą
- Biržų regioninis parkas saugo vieną ryškiausių Lietuvos karstinių kraštovaizdžių.
- Požeminis vanduo tirpdo gipso sluoksnius; ertmės gali įgriūti ir suformuoti sausas arba vandens prisipildžiusias įgriuvas.
- Prie Kirkilų telkšo išskirtinė grupė mažų karstinių ežerėlių, susidariusių arti vienas kito esančiose smegduobėse.
- Maždaug 800 metrų ilgio medinis takas ir apžvalgos bokštas leidžia iš arti ir iš aukštai apžiūrėti šį kraštovaizdį.
- Karvės ola yra Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje ir yra atskira didelė smegduobė.
- Biržų miestas ir pilies bastionas yra atskiri istoriniai objektai tame pačiame regioniniame parke.
Kaip susidaro karstinis kraštovaizdis
Šiaurės Lietuvoje karstas formuoja kraštovaizdį aplink Biržus. Požeminis vanduo tirpdo gipso turinčias uolienas; taip susidaro ertmės, kurioms įgriuvus paviršiuje lieka smegduobės. Vienos jų lieka sausos, kitos prisipildo vandens ir virsta mažais apvaliais ežerėliais. Regioninis parkas saugo didelę teritoriją, kurioje yra tūkstančiai tokių įgriuvų ir ežerėlių. Karstinis kraštovaizdis nuolat kinta: gali atsirasti naujų įgriuvų, o kitas smegduobes jau formuoja augmenija ir vanduo.
Lankytojams Kirkilai yra vaizdingiausia vieta pažinti karstą. Čia nedideliame plote telkšo daug smegduobių; Biržų turizmo informacijos centras nurodo, kad jų tankis ypač didelis – daugiau nei 200 įgriuvų kvadratiniame kilometre. Apvalūs vandens telkiniai – buvę įgriuvų krateriai, kuriuose požeminis vanduo pasiekia paviršių. Maždaug 800 metrų ilgio medinis takas vingiuoja tarp karstinių ežerėlių. Netoliese esantis apžvalgos bokštas leidžia pažvelgti į įgriuvas iš aukštai ir pamatyti jų išsidėstymo raštą vietovėje. Bokšto forma primena kanoją arba skęstantį laivą; nuo apžvalgos aikštelės atsiveria daugybės vandens prisipildžiusių smegduobių vaizdas.
Kirkilai ir Karajimiškis: dvi skirtingos lankytinos vietos
Kirkilai ir Karajimiškis atskleidžia skirtingas karsto formas. Kirkiluose dėmesį patraukia nedidelių vandens prisipildžiusių smegduobių grupė. Medinis takas ir bokštas leidžia patogiai ir aiškiai jas apžiūrėti. O Karajimiškyje yra gerai žinoma Karvės ola – didelė piltuvo formos smegduobė. Jos ertmės ir požeminiai tuneliai leidžia pažvelgti į geologinę gelmių sandarą; paviršiuje ši didžiulė įgriuva yra itin ryškus karsto pavyzdys. Pasak legendos, pavadinimas kilo nuo karvės, kuri neva prasmego į žemę; tai vietos sakmė, o ne mokslinis paaiškinimas, kaip susidarė ola.
Abi vietovės priklauso Biržų regioniniam parkui, bet ne pačiam miesto centrui. Biržų bastioninė pilis taip pat yra atskiras istorinis objektas: ji susijusi su miesto ir gynybos istorija, o Kirkilai ir Karajimiškis atskleidžia regiono geologinę raidą. Apsilankę abiejose vietose per vieną dieną, galėsite palyginti kultūros paveldą ir gamtos reiškinius.
Palyginkite karstą su kitais kraštovaizdžiais
Šio regiono išskirtinumas išryškėja palyginus jį su kitomis Lietuvos gamtos vietovėmis. Kitaip nei Čepkelių raiste ar Žuvinto paukščių rezervate, čia dėmesys krypsta į žemės paviršiaus formavimąsi: vietovėje vyrauja smegduobės, šaltiniai ir maži ežerėliai. Apžvalgoje apie gamtos paminklus ir išskirtinius kraštovaizdžius Biržai pristatomi Lietuvos geologinės ir kraštovaizdžio įvairovės kontekste. Ruošiantis kitiems žygiams gamtoje pravers patarimai apie žygius pėsčiomis Lietuvoje; Lietuvos nacionaliniai parkai supažindina su kitomis saugomomis teritorijomis ir kraštovaizdžių tipais.
Kirkiluose karstą nesunku pastebėti per trumpą pasivaikščiojimą, tad ilgas žygis nebūtinas. Vaizdas iš aukštai ir galimybė priartėti prie vandens telkinių papildo vienas kitą: nuo bokšto matyti įgriuvų forma ir tankis, o einant taku – atskiri maži ežerėliai. Dėl šio derinio regionas yra išskirtinė vieta geologija ir kraštovaizdžiu besidomintiems lankytojams.