Pereiti prie turinio

Nemuno delta – gamtinis regionas

Trumpi faktai apie regioną

  • Nemuno delta plyti pietrytinėje Kuršių marių pakrantėje, ją raižo daugybė upės atšakų.
  • Šiam gamtiniam regionui priklauso užliejamos pievos, senvagės, lagūniniai ežerai, nendrynai, drėgnieji miškai, pelkės ir polderiai.
  • Rusnė – didelė upės sala; Minija, Atmata ir Skirvytė – vienos iš svarbiausių vandens arterijų.
  • Pavasariniai potvyniai daro įtaką regiono kraštovaizdžiui ir kasdieniam gyvenimui.
  • Delta yra svarbi paukščių perėjimo, poilsio ir migracijos vieta.
  • Plaukiant laivais galima tyrinėti upes ir jų atšakas, o apžvalgos aikštelės bei gamtos pažintiniai takai kviečia keliauti sausuma.

Upė kuria kraštovaizdį

Nemuno delta nėra vienas apžvalgos taškas – tai platus ir išsišakojęs gamtinis regionas, esantis upės ir Kuršių marių sandūroje. Nemunas išsišakoja į atšakas, kurios apjuosia Rusnę ir toliau teka į marias. Deltą maitina ir kitos upės, pavyzdžiui, Minija, Šyša, Tenenys ir Leitė. Senvagės, seklūs užutėkiai ir lagūniniai ežerai kaitaliojasi su užliejamomis pievomis, nendrynais ir drėgnaisiais miškais. Saugomas kraštovaizdis apima ir Aukštumalos aukštapelkę bei plačią polderių sistemą. Ši įvairovė paaiškina, kodėl regioną geriausia pažinti vandens keliais ir įvairiose buveinėse, o ne pasirinkus vieną įprastą pėsčiųjų maršrutą.

Regioninis parkas įkurtas 1992 m., siekiant saugoti kraštovaizdį, gamtinę aplinką ir kultūros paveldą. Vanduo čia ir formuoja kraštovaizdį, ir yra kasdienio gyvenimo dalis. Pakilus vandeniui, upės išsilieja iš krantų; užliejamos lankos ir gyvenvietės kasmet patiria potvynius. Polderiai, pylimai ir hidrotechniniai įrenginiai rodo, kaip žmonės stengėsi panaudoti ir įdirbti žemai plytinčias teritorijas. Taigi kraštovaizdis nėra nepaliestas – jį formuoja gamtos dinamika ir žmogaus veikla.

Reklama

Paukščių buveinės, salos ir polderiai

Drėgnosios pievos, senvagės ir seklios marios yra svarbios paukščių buveinės. Deltos teritorijoje užfiksuota daugiau kaip 300 paukščių rūšių; daugelis jų čia migruoja arba peri ir ilsisi. Palyginti su kitomis Lietuvos gamtinėmis vietovėmis, deltai ypač būdingos drėgnosios pievos ir užliejamos teritorijos. Čia galima apžiūrėti pakrantėse įrengtus stebėjimo punktus ir pažintinius takus, nuo kurių atsiveria platūs užliejamų plotų vaizdai. Ypač išsiskiria atviros plačios pievos, kurias keičia nendrynai, miškai ir upės atšakos.

Tarp išskirtinių vietovių – Rusnė, didžiausia Lietuvos sala, Mingės kaimas prie Minijos, Krokų lankų ežero apylinkės ir Aukštumalos aukštapelkė. Ventės Ragas taip pat yra deltos teritorijoje ir garsėja paukščių migracijos stebėjimu bei žiedavimu; čia įrengta paukščių žiedavimo stotis – atskira lankytina vieta. Pakrantėje Kuršių marios atveria vaizdus į seklius užutėkius ir lagūnas. Taip susidėlioja įdomus maršrutas per upių atšakas, salas, pelkes ir pakrantės kraštovaizdį.

Kraštovaizdis iš vandens ir nuo kranto

Plaukiant laivu ypač gerai matyti išsišakojęs upių tinklas. Turizmo informacijoje nurodomi Šilutė, Rusnė, Minija ir Ventė – vietovės, iš kurių galima leistis į išvykas upėmis ir po gamtą. Sausumoje pažintiniai takai ir apžvalgos bokštai leidžia susipažinti su upių slėniais bei pelkėmis. Rusnės lankytojų centre interaktyviame žemėlapyje ir parodoje pristatoma deltos kilmė, upių tinklas ir regiono kultūros paveldas.

Delta jungiasi su kitomis pakrantės ir Lietuvos gilumos vietovėmis. Keliaujant Nemuno maršrutu galima plačiau susipažinti su upės vaga, o paukščių stebėjimas Lietuvoje atskleidžia jos svarbą paukščių poilsio ir migracijos metu. Norint palyginti su kitais pelkių ir pakrančių kraštovaizdžiais, apžvalgoje apie gamtos paminklus ir ypatingus kraštovaizdžius rasite daugiau pavyzdžių. Kitoje marių pusėje esanti Kuršių nerija atskleidžia visai kitokią vėjo, smėlio ir gyvenviečių sąveiką.