Pereiti prie turinio

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas – ne tik aukštoji mokykla, bet ir istorinis ansamblis pačioje senamiesčio širdyje. Trylika kiemų, kelių architektūros epochų pastatai ir Šv. Jonų bažnyčia paverčia pasivaikščiojimą čia itin įvairiapusišku. Šiame gide pristatomos svarbiausios lankytinos vietos ir patariama, į ką atkreipti dėmesį lankantis kiemuose, bažnyčioje ir varpinėje.

Historische Kirche und gepflasterter Innenhof in Vilnius Ein Spazierweg führt durch den begrünten Innenhof an einer historischen Kirche in Vilnius vorbei. Foto: Dmitriy Zuev

Trumpi faktai

  • Universitetas: Vilniaus akademijai 1579 m. universiteto statusą suteikė Stepono Batoro privilegija ir popiežiaus dekretas.
  • Istorinė reikšmė: Universitetas yra viena seniausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų.
  • Universiteto miestelis: Istorinį ansamblį senamiesčio širdyje sudaro 13 kiemų.
  • Architektūra: Kiemuose ir pastatuose dera gotika, renesansas, barokas ir klasicizmas.
  • Šv. Jonų bažnyčia: Bažnyčia baigta statyti 1426 m., o nuo 1571 m. priklauso universiteto kompleksui.
  • Varpinė: Varpinės aukštis – 68 metrai; universiteto muziejaus duomenimis, į apžvalgos aikštelę galima pakilti liftu arba įveikus 193 laiptelius.
  • Lankymas: Kiemuose, bažnyčioje ir varpinėje taikomos skirtingos lankymo sąlygos.

Aukštoji mokykla, turinti beveik penkių šimtmečių istoriją

Universiteto istorija siekia laikus, kai jėzuitai Vilniuje įkūrė kolegiją. 1579 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė akademijai steigimo privilegiją; tais pačiais metais popiežius Grigalius XIII patvirtino kolegijos pertvarkymą į universitetą. Todėl universiteto įkūrimo metais laikomi 1579-ieji. Tai viena seniausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, šimtmečius buvusi svarbiu švietimo ir mokslo centru.

Universiteto raida nebuvo nenutrūkstama. Po 1830–1831 m. sukilimo Rusijos imperija 1832 m. universitetą uždarė. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, universitetas taip pat atgavo autonomiją. Šie istorijos lūžiai padeda suprasti skirtingus ansamblio statybos etapus ir funkcijas. Platesnį kontekstą apžvelgia straipsnis apie Lietuvos istoriją.

Kiemų ir pastatų tyrinėjimas

Istorinis ansamblis įsikūręs senamiesčio širdyje ir driekiasi per kelis tarpusavyje sujungtus kiemus. Universiteto muziejus jų skaičiuoja 13; juose kaitaliojasi fasadai, praėjimai ir atsiveriančios perspektyvos. Pastatai atspindi svarbiausius Lietuvos architektūros stilius: gotikos elementus, renesanso bruožus, barokinį dekorą ir klasicistines linijas. Tad universiteto miestelį verta pažinti ne kaip vieną pastatą, o kaip palaipsniui susiformavusią erdvių seką.

Pirmąjį pasivaikščiojimą siūloma pradėti nuo lankytojams atviro kiemo ir neskubant tęsti kelionę toliau. Atkreipkite dėmesį į fasadus ir į tai, kaip kiemai atsiveria arba susiaurėja. Senuosiuose pastatuose šiandien veikia fakultetai, universiteto administracija, biblioteka ir muziejus. Taigi miestelis yra gyva darbo erdvė, o ne vien muziejus. Dėl universiteto veiklos, renginių ar restauravimo darbų kai kurios durys ar kiemai kartais gali būti laikinai neprieinami.

Jei norėtumėte daugiau sužinoti apie architektūrą ir parodas, galite aplankyti ir kitus Lietuvos muziejus. Miesto maršrutui pravers Vilniaus apžvalga Vilnius ir Vilniaus lankytinų vietų sąrašas.

Šv. Jonų bažnyčia: gotikinės ištakos, barokinis pavidalas

Šv. Jonų bažnyčia, visa vadinama Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčia, yra svarbi ansamblio dalis. Ji pradėta statyti po Lietuvos krikšto ir baigta 1426 m. 1571 m. bažnyčia buvo perduota jėzuitams; nuo tada ji priklauso universiteto kompleksui. Bažnyčios struktūra gotikinė, tačiau XVIII a. perstatymo metu jai suteikta ryškių vėlyvojo baroko bruožų. Dabartinį fasadą suprojektavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

Kintusi pastato paskirtis taip pat yra jo istorijos dalis. Sovietmečiu bažnyčia iš pradžių buvo naudojama kaip sandėlis, vėliau – kaip universiteto muziejus; šiandien ji vėl yra sakralinė erdvė. Pažintį su ja galima susieti su kitomis miesto bažnyčiomis: skaitykite apie Vilniaus bažnyčias arba apie Vilniaus Aušros vartus, svarbią senamiesčio religinę vietą.

Bažnyčios viduje dėmesį patraukia barokinis altorius. Universitetas bažnyčioje rengia akademines šventes ir diplomų teikimo ceremonijas, taip pat vyksta koncertai ir kiti renginiai. Iš anksto pasitikrinkite, ar tuo metu nevyksta šventė arba pamaldos, o joms vykstant elkitės pagarbiai ir netrukdykite.

Reklama

Varpinė ir senamiesčio panorama

Varpinė iškyla 68 metrus virš aplinkinio kvartalo, o iš apžvalgos aikštelės atsiveria senamiesčio stogų panorama. Universiteto muziejaus duomenimis, į viršų galima pakilti liftu arba įveikus 193 laiptelius. Muziejus nurodo, kad lankymas priklauso nuo oro sąlygų, o varpinė atidaroma tik tam tikru sezonu. Todėl apsilankymo dieną pasitikrinkite, ar varpinė atvira ir kokios lankymo sąlygos, užuot laikę pakilimą garantuotu visus metus.

Jei negalite lipti laiptais, iš anksto pasitikslinkite, ar veikia liftas ir ar galima patekti į apžvalgos aikštelę. Net jei varpinė uždaryta, verta pasivaikščioti po kiemus ir užsukti į Šv. Jonų bažnyčią. Žvelgiant nuo žemės į skirtingų formų stogus ir fasadus, jau galima pajusti, kaip glaudžiai universitetas susijęs su aplinkiniu senamiesčiu.

Apsilankymą suderinkite su senamiesčio pažinimu

Skirkite pakankamai laiko, kad apžiūrėtumėte ne vieną fasadą: pasirinkite du ar tris kiemus, apsilankykite bažnyčioje, jei ji atvira, o tada nuspręskite, ar kilti į varpinę. Apsilankymo trukmė priklauso nuo to, kurios erdvės atviros ir ar vyksta ekskursija arba renginys. Nepasikliaukite senais darbo laiko ar bilietų informacijos duomenimis.

Po apsilankymo universitete galite tęsti pasivaikščiojimą Užupio kryptimi arba rinktis kitus centro objektus. Rinkdamiesi nakvynę, palyginkite Vilniaus viešbučių vietą su savo maršrutu; informacijos apie atvykimą rasite straipsnyje apie Vilniaus oro uostą. Jei vizitą norite planuoti pagal koncertą ar šventę, pasitikrinkite aktualią Lietuvos švenčių ir renginių informaciją ir tiesiogiai su organizatoriais suderinkite universiteto renginių programą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada įkurtas Vilniaus universitetas?

1579 m. Steponas Batoras akademijai suteikė steigimo privilegiją; tais pačiais metais popiežius Grigalius XIII patvirtino jėzuitų kolegijos pertvarkymą į universitetą. Jėzuitai savo kolegiją buvo įkūrę dar anksčiau.

Kiek kiemų yra istoriniame ansamblyje?

Universiteto muziejus skaičiuoja 13 kiemų. Kartu su fakultetais, biblioteka, administracija ir muziejumi jie sudaro per ilgą laiką susiformavusį senamiesčio ansamblį.

Ar Šv. Jonų bažnyčia yra gotikinė, ar barokinė?

Jos struktūra gotikinė, tačiau XVIII a. bažnyčia buvo gerokai pertvarkyta vėlyvojo baroko stiliumi. Abu stiliai yra dabartinės jos išvaizdos dalis.

Ar į varpinę galima patekti nelipant laiptais?

Universiteto muziejus nurodo, kad vietoj 193 laiptelių galima rinktis liftą. Kadangi varpinė atidaroma tik tam tikru sezonu ir lankymas priklauso nuo oro sąlygų, iš anksto pasitikrinkite, ar veikia liftas ir ar galima patekti į apžvalgos aikštelę.

Ar visi kiemai ir vidaus patalpos laisvai prieinami?

Nemanykite, kad visos erdvės visada atviros. Universitetas yra veikiantis miestelis; bažnytinės šventės, renginiai ir darbo patalpos gali turėti įtakos lankymui. Vietoje laikykitės aktualių lankymo ir tylos nurodymų.