Švedriškė: bažnyčia ir Lurdo koplytstulpis
Nakvynė vietovėje Švedriškė
Švedriškės kultūros temos atsiskleidžia dviem skirtingomis sakralinėmis formomis: dabartine Jono Krikštytojo bažnyčia su raižytu interjeru ir Švedriškės Lurdo koplytstulpiu. Bažnyčioje dėmesys sutelkiamas į pastato istoriją ir neogotikinius medinius altorius, o koplytstulpio įspūdį kuria ąžuolas, pagaminimo būdas ir krikšto scena. Planuojant kelionę šis kontrastas suteikia aiškią orientaciją: vienoje pusėje – architektūra ir įranga, kitoje – medžiaga ir religinis vaizdavimas.
Trumpi faktai apie temą
- Dabartinė bažnyčia kunigo Jono Gurausko iniciatyva pastatyta 1933 m., o įrengta 1934 m.
- Bažnyčios projektą parengė inžinierius Stasys Taškūnas.
- Raižytą interjerą sudaro trys skulptūromis papuošti neogotikiniai mediniai altoriai.
- Koplytstulpis pagamintas iš natūralaus, šakoto ąžuolo ir aptvertas nedidele tvorele.
- Tarp Ažvinčio ir Ažvintaičio ežerų jis buvo atstatytas kunigo Alfredo Karišausko dėka.
Bažnyčios statyba: datos, projektas ir interjeras
Bažnyčios statybos istoriją galima suskirstyti į du datuotus etapus. Dabartinė bažnyčia kunigo Jono Gurausko iniciatyva pastatyta 1933 m., o įrengta 1934 m. Projektą parengė inžinierius Stasys Taškūnas. Taigi galima atskirti statybos iniciatyvą, projektavimą ir įrengimą: Gurauskas paskatino statybas, Taškūnas suprojektavo pastatą, o 1934 m. žymi jo įrengimą. Keliautojams, besidomintiems architektūra, ši seka padeda suprasti skirtingus bažnyčios vaidmenis ir etapus.
Interjeras taip pat suteikia konkrečią temą apžiūrai. Trys mediniai altoriai papuošti skulptūromis ir suprojektuoti neogotikiniu stiliumi; jie dera prie medžio raižiniais išpuošto interjero. Altorių skaičius, medžiaga ir stiliaus kryptis apibūdina juos iš skirtingų perspektyvų. Be to, jų raižytas dekoras susieja atskirus altorius su visa erdve. Jei domitės sakraline architektūra, galite atkreipti dėmesį ir į altorių formas, ir į jų ryšį su medžio raižiniais išpuoštu interjeru.
Lurdo koplytstulpis: medžiaga ir vaizdavimas
Apžiūrint koplytstulpį dėmesį patraukia jo konstrukcija. Jis pagamintas iš natūralaus, šakoto ąžuolo ir aptvertas nedidele tvorele. Gaminant nenaudota nei vinių, nei kirvio, nei pjūklo. Šios detalės apibūdina skirtingus aspektus: medieną kaip medžiagą, tvorelę kaip aptvarą ir įrankius, kurių nebuvo naudota. Taip koplytstulpį galima apžiūrėti atsižvelgiant į jo gamybos būdą – kitaip nei bažnyčią, kurios projektavimas ir įrengimas sudaro savitą laiko seką.
Religinis motyvas taip pat konkretus: koplytstulpį puošia Jono Krikštytojo ir Jėzaus skulptūros. Jos vaizduoja Jėzaus krikštą. Kunigo Alfredo Karišausko dėka koplytstulpis buvo atstatytas; jis stovi tarp Ažvinčio ir Ažvintaičio ežerų. Taigi galima atskirai aptarti tris klausimus: iš ko koplytstulpis pagamintas, ką vaizduoja jo skulptūros ir kur jis stovi. Medžiaga, vaizduojama scena ir vieta suteikia motyvui atskirus kontekstus.
Du būdai pažinti Švedriškės kultūrą
Kultūrinę kelionės dalį galite planuoti rinkdamiesi skirtingus aspektus. Bažnyčia sudomina savo istorija, projektu ir altorių ryšiu su raižytu interjeru. Koplytstulpio atveju svarbiausi jo medžiaga, pagaminimo būdas ir religiniai vaizdiniai. Besidomintys architektūra gali pradėti nuo statybos metų ir pastato dizaino, o tie, kuriems rūpi medžiaga ir vaizdavimas, ras kitų temų prie koplytstulpio. Šis palyginimas padės planuojant kelionę po Lietuvą pritaikyti Švedriškės kultūros pažinimą prie savo interesų.
Atraskite ir kitas kelionių kryptis: Mielagėnai, Palūšė, Kazitiškis, Nastazavas, Ginučiai.
Grįžti į bendrą kelionių apžvalgą: Ignalinos rajono savivaldybė.
.jpg){kind=link}