Lietuvos Respublika 1918–1940 m.

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, kurios sostinė – Vilnius.
• 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę; tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užėmė lenkų kariuomenė.
• Pirmieji visos šalies rinkimai įvyko 1920 m. Steigiamasis Seimas susirinko Kaune.
• 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuva priėmė nuolatinę Konstituciją; tais pačiais metais buvo įvestas litas.
• Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštas su Klaipėdos miestu atiteko Lietuvos kontrolei, o 1924 m. jam suteiktos autonominės teisės.
• 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmas nutraukė parlamentinės demokratijos laikotarpį; 1927 m. Seimas buvo paleistas.
• 1939 m. kovą Lietuva turėjo perleisti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Spalį Vilnius buvo grąžintas pagal sutartį su Sovietų Sąjunga, kurioje taip pat numatyta įkurti sovietų karines bazes.
• 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Taip baigėsi pirmosios nepriklausomos respublikos gyvavimas.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo metu šalis dar buvo okupuota Vokietijos. Deklaracijoje Vilnius paskelbtas sostine, o galutinė valstybės santvarka patikėta nustatyti demokratiškai išrinktam Steigiamajam Seimui. Lietuvos parlamento svetainėje paskelbtas Nepriklausomybės Akto tekstas perteikia deklaraciją ir paaiškina jos politinį kontekstą.

Vien paskelbta deklaracija dar nesukūrė stabilios administracijos. Vėlesniais metais Lietuvos politiniams atstovams teko kurti valstybės institucijas ir ginti naujos valstybės veikimo laisvę ginčų apimtoje teritorijoje. 1920 m. liepos mėn. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo svarbus diplomatinis žingsnis: Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau faktinės sienos ir atskirų teritorijų kontrolė liko ginčytini klausimai. Istorija siekia dar senesnius laikus: Liublino unija sujungė Lenkiją ir Lietuvą į bendrą valstybę, kurios padalijimai pakeitė politinį žemėlapį iki Rusijos valdymo. Šalies istorija iki 1918 m. valdant Rusijai rodo, kaip smarkiai politinė priklausomybė buvo pasikeitusi dar anksčiau.

Nepriklausomybės deklaracijoje sostine laikytas Vilnius, tačiau po 1920 m. spalio 9 d. okupacijos jis nepateko į Lietuvos administracijos valdžią. Todėl vyriausybė dirbo Kaune, į kurį valstybės įstaigos buvo perkeltos dar 1919 m. Kaunas nebuvo tiesiog galutinė sostinės pakaitalė, o politinis respublikos centras; respublika neatsisakė pretenzijų į Vilnių. Lankytojai šį laikotarpį gali pažinti leisdamiesi į ekskursiją po Kauno lankytinas vietas ir susipažindami su miesto raida; istorinės Vilniaus vietos taip pat padeda suprasti, kodėl šis miestas buvo toks svarbus abiem pusėms.

Steigiamasis Seimas, lietuviškai vadinamas Seimu, 1920 m. susirinko Kaune. Pirmaisiais respublikos metais šalies gyvenimą formavo keli išrinkti parlamentai. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Seimas priėmė nuolatinę Konstituciją; joje įtvirtintos valstybės institucijos ir apribota vykdomosios valdžios galia. Tais pačiais metais Lietuva įvedė litą. Sava valiuta ir konstitucinė santvarka kasdieniame gyvenime pavertė valstybės savarankiškumą matomu – nuo viešojo administravimo įstaigų iki prekybos.

Be to, respublika nebuvo visuomeniškai vienalytė tauta. Šalyje gyveno lietuviakalbė dauguma, taip pat žydų, lenkų, vokiškai kalbančios ir kitos bendruomenės. To meto parlamentai atspindėjo skirtingus politinius interesus, juose dirbo ir mažumų atstovai. Norint išsamiau susipažinti su žydų bendruomenėmis, jų kultūra ir istorija, verta skaityti apžvalgą apie Lietuvos žydų istoriją. Ieškantiems įvairiuose regionuose esančių istorinių vietų ir rinkinių, papildomos informacijos rasite puslapyje apie Lietuvos muziejus.

Lietuvai varžantis dėl Vilniaus, vakaruose atsivėrė kita galimybė – pasiekti Baltijos jūrą per Klaipėdos kraštą. 1923 m. sausį čia įvyko sukilimas, po kurio Lietuvos pajėgos perėmė regiono ir uostamiesčio Klaipėdos kontrolę. 1924 m. tarptautiniu susitarimu kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, tačiau jam suteiktos specialios autonominės teisės. Taigi Klaipėda tapo valstybės dalimi, bet turėjo savo regionines institucijas. Šiandien Klaipėdos senamiestyje ir lankytinose vietose galima susipažinti su uostamiesčio geografine padėtimi ir kintančiomis kultūrinėmis įtakomis.

Naujoji tvarka išliko neilgai. 1939 m. kovą Vokietija pareikalavo perleisti Klaipėdos kraštą; po kovo 22 d. sutarties vokiečių kariuomenė įžengė į kraštą jau kitą dieną. Po kelių mėnesių padėtis rytuose vėl pasikeitė. 1939 m. spalio 10 d. Lietuva ir Sovietų Sąjunga pasirašė vadinamąjį savitarpio pagalbos paktą. Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir dalis aplinkinės teritorijos, tačiau ji turėjo įsileisti sovietų kariuomenę. Spalio 28 d. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Taigi ilgai siektos sostinės atgavimas nereiškė, kad valstybės suverenitetas buvo visiškai atkurtas.

XX a. trečiojo dešimtmečio demokratinė raida nebuvo nuosekli. 1926 m. gruodžio 17 d. karinis perversmas nuvertė išrinktą vyriausybę. Prezidentas Kazys Grinius buvo priverstas atsistatydinti; prezidento pareigas perėmė Antanas Smetona ir valdė vis autoritariškiau. 1927 m. Seimas buvo paleistas. Nauji rinkimai surengti tik 1936 m., o vėlesnio parlamento įgaliojimai buvo gerokai apriboti. 1928 m. Konstitucija dar labiau sustiprino prezidento poziciją. Vertinant respubliką svarbu atskirti 1920–1926 m. demokratinį parlamentarizmą nuo po to įsitvirtinusios autoritarinės valstybės.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Taip pirmoji nepriklausoma respublika nustojo veikti kaip savarankiška valstybė. Vėlesni okupaciniai režimai, pasipriešinimas ir 1990 m. valstybingumo atkūrimas priklauso kitam Lietuvos okupacijos ir vėl atgautos nepriklausomybės istorijos laikotarpiui. 1918–1940 m. laikotarpio esmė dvejopa: Lietuva per trumpą laiką sukūrė savas institucijas ir išplėtojo įvairialypį viešąjį gyvenimą, tačiau turėjo spręsti neišspręstus sienų klausimus ir atlaikyti didėjantį kaimyninių valstybių spaudimą.

Kada Lietuva paskelbė nepriklausomybę?

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo deklaraciją. Valstybės institucijos buvo kuriamos ir toliau plėtojamos vėlesniais metais.

Kodėl Kaunas buvo laikinoji sostinė?

Po 1920 m. spalio mėn. lenkų okupacijos Lietuvos valdžios institucijos negalėjo administruoti Vilniaus. Todėl vyriausybė dirbo Kaune, kur pagrindinės įstaigos veikė dar nuo 1919 m.

Kada Lietuva priėmė Konstituciją ir įsivedė savo valiutą?

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Konstituciją. Tais pačiais metais įvestas litas.

Kaip keitėsi Lietuvos sienos XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose?

Nuo 1920 m. spalio Vilnius buvo kontroliuojamas Lenkijos, o 1923 m. Klaipėda atiteko Lietuvos kontrolei ir 1924 m. gavo autonomines teises. 1939 m. Lietuva turėjo perleisti Klaipėdą Vokietijai; tais pačiais metais Vilnius buvo grąžintas pagal susitarimą su Sovietų Sąjunga.

Kada baigėsi pirmoji Lietuvos Respublika?

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Okupacija nutraukė pirmosios nepriklausomos respublikos gyvavimą; vėlesnis prijungimas prie SSRS ir okupacijos laikotarpis aptariami atskirai.