Pereiti prie turinio

Okupacija, pasipriešinimas ir atkurta Lietuvos nepriklausomybė

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą; 1941–1944 m. trukusią vokiečių okupaciją nuo 1944 m. pakeitė antroji sovietų valdžia. Deportacijos, politinis persekiojimas ir Holokaustas sugriovė žmonių gyvenimus ir bendruomenes, o ginkluoti partizanai ir pilietinis pasipriešinimas metė iššūkį sovietų kontrolei. Reformų judėjimas „Sąjūdis“, 1989 m. Baltijos kelias ir 1990 m. kovo 11 d. parlamento nutarimas parengė kelią nepriklausomybei atkurti ir ją paskelbti. 1991 m. sausį sovietų kariuomenės panaudotas smurtas neatėmė iš Lietuvos laisvės; rugsėjį šalis tapo Jungtinių Tautų nare.

Panorama der Altstadt von Vilnius mit roten Ziegeldächern Blick über die Altstadt von Vilnius auf historische Dächer und die moderne Stadtsilhouette. Foto: Dmitriy Zuev

Trumpi faktai

  • 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija; vėliau valstybingumas buvo įtrauktas į sovietinę sistemą.
  • 1941 m. birželio 14 d., dar prieš Vokietijos puolimą prieš Sovietų Sąjungą, prasidėjo pirmoji sovietinių deportacijų banga.
  • Vokietijos okupacija prasidėjo 1941 m. birželį ir truko iki 1944 m.; tuo laikotarpiu nacių režimas su talkininkais vykdė Holokaustą Lietuvoje.
  • 1944 m. sugrįžus sovietų kariuomenei, partizanai kovojo prieš pakartotinę okupaciją iki 1953 m.
  • 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta reformų judėjimo „Sąjūdis“ iniciatyvinė grupė.
  • 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias sujungė Baltijos sostines maždaug 600 kilometrų ilgio žmonių grandine.
  • 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybės nepriklausomybę.
  • Per 1991 m. sausio 13 d. sovietų smurtą Vilniuje žuvo 14 beginklių žmonių, beveik 1 000 buvo sužeista. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare.

Okupacijų kaita ir nusikaltimai 1940–1944 m.

Sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. Valstybė prarado politinę nepriklausomybę, o jos valdžios institucijos ir įstaigos buvo pertvarkytos pagal sovietinę santvarką. Šis pirmasis sovietinės okupacijos laikotarpis truko iki Vokietijos puolimo 1941 m. birželį. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo sovietinės deportacijos, kuriomis, kaip nurodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, taip pat siekta susidoroti su galimais sovietizacijos priešininkais. Tarp nukentėjusiųjų buvo valstybės tarnautojų, švietimo darbuotojų ir jų šeimų narių. Tremtys išplėšė žmones iš įprasto gyvenimo, o šeimos narius dažnai ilgam išskyrė.

1941 m. birželio 22 d. nacistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, o vokiečių kariuomenė okupavo Lietuvą. Iki 1944 m. trukusius metus paženklino vokiečių valdžia, teroras ir sistemingas žydų gyventojų žudymas. Nacių režimas organizavo Holokaustą, talkinamas vietos pagalbininkų. Žydų bendruomenės, per ištisas kartas prisidėjusios prie Lietuvos kultūrinio ir miestų gyvenimo, buvo beveik visiškai sunaikintos. Tarptautinė nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti komisija šį persekiojimą nagrinėja atskirai nuo sovietinės okupacijos nusikaltimų. Apie šeimų istorijas, religinį gyvenimą ir ilgalaikį žydų buvimą šalyje pasakojama straipsnyje apie Lietuvos žydų istoriją.

1944 m. sugrįžus sovietų kariuomenei, prasidėjo antrasis sovietinės okupacijos laikotarpis. Okupacinės valdžios pasikeitimas Lietuvai nereiškė tarpukario nepriklausomų institucijų atkūrimo. Norintiems susipažinti su valstybės raida iki 1940 m., pirmiausia verta paskaityti apie Pirmąją Lietuvos Respubliką.

Partizanai, deportacijos ir pilietinis pasipriešinimas

Po 1944 m. ginkluoti Lietuvos partizanai kovojo prieš sovietų valdžią. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ginkluotą pasipriešinimą datuoja 1944–1953 m. Pasipriešinimas neapsiribojo vienu mūšiu: jį sudarė regionuose veikiančios grupės, jų rėmėjų tinklai ir politinis tikslas atkurti nepriklausomą valstybingumą. Sovietų valdžia suimdinėjo ir trėmė tikrus bei tariamus priešininkus; daugelį šeimų palietė represijos ir netektys.

Pasipriešinimas neapsiribojo ginkluota kova. Žmonės puoselėjo religines ir kultūrines tradicijas, platino draudžiamą informaciją ir dokumentavo valstybės vykdomus suvaržymus. Dvasininkai, disidentai ir pilietinių teisių grupės įvairiais būdais priešinosi valstybės kontrolei. Pogrindiniai leidiniai padėjo žinioms apie suėmimus ir suvaržymus pasiekti už Lietuvos ribų. Šios veiklos formos buvo pavojingos ir jų tikslai ne visada sutapo, tačiau jos liudijo visuomenę, kurioje tebesilaikyta apsisprendimo reikalavimo.

Ilga besikeičiančio svetimųjų valdymo patirtis siekė dar senesnius laikus: prieš sovietinę okupaciją buvo Rusijos imperijos laikotarpis Lietuvoje, o dar anksčiau – politinė sąjunga, įtvirtinta Liublino unija. Apie ankstyvąsias Lietuvos valstybingumo formas ir Vilniaus raidą pasakojama straipsniuose apie Mindaugą ir Gediminą bei Vilnių. Ši istorija padeda suprasti, kodėl 1990 m. įvykiai buvo laikomi valstybės atkūrimu, o ne jos įkūrimu pirmą kartą.

Reklama

„Sąjūdis“ ir Baltijos kelias

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje stiprėjo vieši protestai prieš sovietų valdžią. 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susirinkę žmonės išrinko reformų judėjimo „Sąjūdis“ iniciatyvinę grupę; spalį įvyko steigiamasis suvažiavimas. Judėjimas politinio apsisprendimo reikalavimus susiejo su kultūros atgimimu ir viešomis diskusijomis. Susibūrimai ir vėl viešai iškelti tautiniai simboliai taip pat padėjo kasdienybėje išreikšti nepriklausomybės troškimą.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės sudarė apie 600 kilometrų ilgio taikią žmonių grandinę, sujungusią sostines. Baltijos keliu paminėtos penkiasdešimtosios Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo pakto bei slaptojo papildomo protokolo metinės. Kartu ši akcija parodė, kad laisvės reikalavimą palaikė plati visuomenės dalis. UNESCO dokumentus ir vaizdinę medžiagą apie Baltijos kelią saugo programos „Pasaulio atmintis“ registre, o Lietuvos parlamentas dokumentuoja politinį kelią nuo „Sąjūdžio“ iki valstybės atkūrimo.

Lankytojai šią istoriją gali pažinti sostinės vietovėse: apžvalga apie Vilniaus lankytinas vietas padės susieti jas su politinių susibūrimų vietomis ir geriau suprasti miesto centro reikšmę. Istorinį vaizdą papildo ir Kauno istorinės vietos, nes miestas anksčiau buvo nepriklausomos Respublikos politinis centras ir išliko svarbiu Lietuvos kultūros židiniu.

Nepriklausomybės atkūrimas ir 1991 m. sausis

1990 m. vasario 24 d. vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Tai buvo pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai Lietuvoje okupacijos sąlygomis. Kovo 11 d. naujai išrinktas parlamentas priėmė nepriklausomos Respublikos atkūrimo aktą. Jame paskelbta, kad atkuriamas 1940 m. svetimųjų jėga panaikintas valstybės suvereniteto vykdymas. Oficialioje parlamento svetainėje paaiškinamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelias. Šis sprendimas sovietų kontrolės iš karto nepanaikino: Maskva darė Lietuvai ekonominį ir politinį spaudimą, o jos karinės pajėgos šalyje tebebuvo dislokuotos.

Naktį į 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenė tankais ir šaunamaisiais ginklais užpuolė Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą. Žmonės buvo susirinkę ginti šių objektų ir atkurtos valstybės. Žuvo keturiolika beginklių gynėjų, beveik 1 000 žmonių buvo sužeista. Lietuvos parlamentas aprašo, kaip žmonių ryžtas ir Aukščiausiosios Tarybos pasipriešinimas apgynė nepriklausomybės atkūrimą. Sausio įvykiai atskleidė valstybės apsisprendimo kainą, tačiau parlamento sprendimo nepakeitė.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare. Narystė buvo svarbus žingsnis siekiant tarptautinio atkurtos valstybės pripažinimo. Ji retrospektyviai nepanaikino okupacijos laikotarpio, tačiau suteikė Lietuvai balsą tarptautinėje organizacijoje. Norint pažinti naujesnę istoriją, verta aplankyti muziejus ir atminimo vietas; apžvalga apie Lietuvos muziejus padės pasirinkti pagal regioną ir temą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie okupaciją, pasipriešinimą ir nepriklausomybę

Kada prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija?

Sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. Kitais metais prasidėjo deportacijos, o 1941 m. birželį, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, pasikeitė okupacinė valdžia.

Kas įvyko 1941 m. birželio 14 d.?

Tą dieną prasidėjo sovietinės deportacijos iš Lietuvos. Tarp ištremtųjų buvo valstybės tarnautojų, švietimo darbuotojų ir jų šeimų narių. Po kelių dienų prasidėjo vokiečių okupacija.

Kiek truko ginkluotas partizanų pasipriešinimas?

Ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas datuojamas 1944–1953 m. Greta jo vyko ir pilietinės, religinės bei kultūrinės pasipriešinimo formos, kurios baigėsi ne visos tuo pačiu metu.

Kas buvo Baltijos kelias?

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės sudarė maždaug 600 kilometrų ilgio taikią žmonių grandinę, reikalaudami laisvės ir apsisprendimo bei primindami 1939 m. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktą.

Kada Lietuva vėl tapo nepriklausoma?

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Respubliką. Po 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenės puolimo, 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas.